Autorius: lucosius

Itin ankstyvą šeštadienio, birželio 26d., rytą prie Kauno geležinkelio stoties pradėjo rikiuotis Green White Boys krepšininkai ir palaikymo komandą. Vieni 4 dienas nemiegoję, kiti į Kauną grįžo prieš keletą valandų, o kiti beldėsi iš atokiausių kampelių ir jau 7.40 val. ryto rinkosi sutartoje vietoje. Prasideda sunkiai planuota ir tik paskutinėmis minutėmis suplanuota kelionė į Dariaus Stoškaus taurės turnyrą.

Nusipirkę traukinio bilietus į Vilnių ir apsipirkę gretimoje parduotuvėlėje pajudame į traukinį, kuris ačiū Dievui buvo naujas, patogus ir į Vilnių atvyko per kiek daugiau nei 1 val. laiko.

Stotelė, kuri jau tikrai nėra visiškai nauja daugumai atvykusių į šį miestą – Vilniaus geležinkelio stotis. Ilgai nesiblaškę ir nedelsę, susirenkame į vieną bandą, susirandame draugus iš Vilniaus ir patraukiame Vilniaus gatvėmis ir gatvelėmis tikslo link – „Ekinstos“ sporto centrą.

Turnyras oficiliai prasidėjo 10 val., tačiau dėl suprantumų priežasčių – vėluojame. Laukia pirmosios rungtynės su turnyro šeimininkais – „Sakalai Ultras“ grupuote. Rungtynių pradžia buvo atkakli ir įtempta, tačiau vėliau mums pavyko įrodyti savo pranašumą ir šeimininkus nugalėjome 9 taškų skirtumu – 35:26. Kiek sunkesnės buvo rungtynės su „Skinheads Lietuva“ atstovų komanda. Nors dar prieš turnyrą tikėjomės lengvos pergalės, tačiau ją pavyko iškovoti vos dviejų taškų skirtumu – 24:22.

Verta paminėti ir tai, jog jau po pirmų rungtynių mūsų tribūnoje atsiranda didelė pica, kuri rodos buvo užsakyta keliems asmenims, tačiau tikriausiai nebuvo nei vieno kauniečio, kuris nebūtų užkandęs picos. Dar vienas dalykas, kurio mūsų tribūnoje netrūko – alus. Šio gėrimo netrūko viso turnyro metu ir jo nuolat vis daugėjo. Tiesa, komandos nariai juo mėgavosi labai atsakingai.

Prieš lemiamas dvikovas įvyko ir tritaškių konkursas, kuriame GWB atstovams nepavyko iškovoti pergalės. Tautvis iškrito jau po pirmojo etapo, o Arnui ir man (lucosiui) konkursas baigėsi po antrojo turo. Kaip bebūtų gaila, tačiau tritaškių konkursą laimėjo „Rytas Ultras“ atstovas – Vytukas.

Pasibaigus pertraukai ir konkursui prasidėjo pusfinalio kovos. Pirmame pusfinalyje po itin sunkios dvikovos palaužiame „Pietų 4“ komandą, tačiau ši pergalė pareikalavo itin daug. Dar rungtynių pradžioje traumą patyrė pagrindinis komandos aukštaūgis ir lyderis – Romanas, kuriam kaip paaiškėjo po turnyro grįžus namo – trūko čiurna. Taigi rezultatu 22:18 įveikus Vilniaus „Žalgirio“ komandos fanus laukė susitikimas finale. Finalo susitikimas, kurio vieni tikėjosi ir smalsavo kuo tai baigsis, o kiti tikėjosi, kad to neįvyks. Finale susitikome su didžiausiais priešais – RU.

Finalas kaip buvo tikėtasi – nervingas, itemptas ir žinoma itin sunkus. Be pagrindinio aukštaūgio laimėti prieš vilniečius nebuvo jokių vilčių ir teko pripažinti tai, jog varžovai šįsyk buvo stipresni. Dvikovą pralaimėję rezultatu 20:31 turėjome džiaugtis užimta antrąja vieta.

Nuotaikos prastos, pasiteisinimai rūbinėje ir niūrus žodžiai iš kiekvieno, kuris žaidė aikštėje. Tačiau kaip bebūtų pralaimėjimo kartėlis labai greitai pranyksta ir dalis turistų  iš Kauno pajuda į turnyro vakarėlį, o kita dalis į čeburėkinę ir McDonald’s restoraną, bei galiausiai į traukinį namo.

Lukas Snarskis, snarskis.eu